A. ir J. Juškų muziejus

Muziejai

Kontaktai

Vilkijos lankytinos vietos:  Antano Juškos(1819-1880),  muziejus Vilkijos kraštotyrininko A. Makarevičiaus (1905-1993) manymu, namas gyvuoja jau per 300 metų, išlikęs namas, kuriame  m. gyveno kunigas, tautosakininkas. Istorija, krašto muziejus žemės ūkio mokykloje, Kalesinskų amatų mokykla, neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia, Jaučiakių piliakalnis.

Prieš II-ąjį pasaulinį karą Juškų namą nupirko akušerė O. Mongirdienė ir jos antrasis vyras poetas A. Fiodorovas. Naujieji šeimininkai namą pavertė savotišku kultūros centru. Pas juos dažnai svečiuodavosi, o kartais ir apsigyvendavo tokie garsūs mokslo, meno ir kultūros žmonės kaip M. K. Čiurlionis, P. Kalpokas, A. Žmuidzinavičius, N. Rerichas, B. Dauguvietis, V.Mykolaitis-Putinas, S. Nėris, P. Cvirka, A. Gricius, K. Binkis, A. Herbačiauskas, J. Naujalis, J. Buninas, A. Sabaliauskas, A. R. Niemis, V. Kuzma, Laimingas Žemgalių Jaunutis ir daug kitų iškilių to metų žmonių. Buninas (rus. Иван Алексеевич Бунин, 1870 m. spalio 22 d. Voroneže − 1953 m. lapkričio 8 d. Paryžiuje) − žymus rusų prozininkas, poetas, vertėjas. 1933 m. suteikta Nobelio literatūros premija. Romane „Arsenjevo gyvenimas“ aiškiai jaučiamos visos rašytojo kūrybos tendencijos. Tai ir grįžimas prie ikirevoliucinio gyvenimo, jo buities, žmonių, tai ginčas dėl Rusijos ir jos ateities. Bet tai ir romanas monologas, filosofinė lyrinė proza. Šis kūrinys − tai Bunino išpuoselėta Gyvenimo Knyga. Tiesa, romano siužetas nutrūksta dvidešimtaisiais herojaus gyvenimo metais. Juškų name, gyvenusį Adrianą ir Olią Fiodorovus, kuriuos aplankęs Nobelio premijos laureatas rašytojas Ivanas Buninas. Ir apie čia buvusius – koloritingiausią veliuoniškį Praną Mikalauską-Antalkį, Vydūną, ir Petrą Cvirką . 

Atsiliepimai

Komentuoti