Jonavos rajonas

Miestai

Jonavos rajonas

Jonavos apylinkės nuo seno buvo pamėgtos dvarininkų, tada lankantis rajone verta pamatyti išlikusius dvarus ir dvarų parkus. Kraštas pamėgtas vandens turistų: visai šalia Jonavos susijungia dvi didžiosios Lietuvos upės – Neris ir Šventoji, o potvynio metu ekstremalių pojūčių mėgėjus vilioja sraunūs Širvintos ir Lokio upeliai. Taip pat galima aplankyti Jonavos rajone esantį nedidelį Lietavos upelį, nuo kurio galimai kilo Lietuvos vardas.

Gamta

Jonava nuo seno pasižymėjo miškingomis apylinkėmis – ne veltui būtent čia suklestėjo medžio apdirbimo baldų pramonė: pirmoji Jonavoje įsteigta pramonės įmonė buvo 1912 m. įsikūręs degtukų fabrikas, o tarpukariu didžioji dalis lietuviškų baldų buvo gaminami būtent šiame mieste. Šią vietovę dar galima apibūdinti, kaip miškų, dykumų ir pelkynų kraštu: Dumsių miške puikuojasi viena didžiausių Lietuvoje žemyninių kopų, o užakęs ežeras, gavęs Aklojo ežero pavadinimą, yra didžiausias rajone eksploatuojamas durpynas, kurį supa pelkynai ir pelkiniai ežeriukai  Visai šalia Jonavos yra dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Neries ir Šventosios – santaka, Jonavos rajonas gali pasigirti didžiausiu Lietuvos upių akmeniu – Gaideliu.

Piliakalniai

Jonavos apylinkės minimos jau XIV a. Livonijos kronikoje – čia ėjo svarbūs keliai į senosios Lietuvos centrą (Kernavę, Vilnių, Trakus), tad nenuostabu, kad dažnai tekdavo atlaikyti kryžiuočių puldinėjimus. Taip prie Neries ir Šventosios upių susiformavo piliakalnių grandinė, turėjusi ginti Lietuvą nuo nekviestų svečių iš vakarų. Vienas įspūdingiausių – ant Neries skardžio įsikūręs Mažųjų Žinėnų piliakalnis su plačia panorama į upę ir joje plytinčias salas; ne mažiau įdomus prie Lokio ir Šventosios santakos įsikūręs Gudžionių-Lokenėlių piliakalnių kompleksas. Kiek mažesnin yra Ruklos, Paberžės, Žeimių, Tartoko piliakalniai.

Karinis paveldas

Po Žalgirio mūšio senosios fortifikacijos (piliakalnių) reikšmė nunyko, tačiau Jonavos apylinkės, kaip strategiškai svarbi vietovė buvo prisiminta XX a. pirmojoje pusėje. Tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą, buvo sustiprinta pietrytinės Lietuvos sienos gynyba, didelė įtvirtinimų linijos dalis nusidriekė per dabartinį Jonavos rajoną. Lietuvos kariuomenė įtvirtino ir vieną svarbiausių strateginių objektų – Jonavos geležinkelio tiltą.1937-1938 m. įrengė 3 aktyvias gelžbetonio slėptuves. Tokia tiltų fortifikacija, kurią galima pamatyti Jonavoje, yra unikali visos Lietuvos mastu. 1930 m. Jonavos apylinkių miškuose buvo įkurtas Gaižiūnų poligonas, skirtas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės reikmėms. Sovietmečiu, prasidėjus Šaltajam karui tarp Sovietų sąjungos ir JAV, XX a. 6 -7-ajame deš. Jonavos rajone iškilo Gulbiniškių raketų bazė, skirta branduolinių raketų parengimui. Be milžiniškų angarų čia galima pamatyti ir puikiai išlikusias slėptuves, saugyklas, vadaviečių punktus, ryšio mazgus, rezervuarus. Šiuo metu teritorija yra apleista.

Dvarai

Jonavos kraštas nuo seno buvo pamėgtas dvarininkų – čia gyveno plati Jonavos įkūrėjų Kosakovskių giminė, Skarulių pavadinimas kilęs nuo gyvenvietę valdžiusių didikų Skorulskių pavardės, iš Kulvos apylinkių bajorų šeimos kilo garsus XVI a. Abraomas Kulvietis. Iki šių dienų geriausiai yra išlikęs klasicistinio stiliaus Žeimių dvaras, kuriame paskutiniai Kosakovskiai gyveno iki pat II pasaulinio karo. Prie Šveicarijos tvenkinio išlikęs medinis XIX a. Barborlaukio dvaras, o Markutiškiuose bei Vainiuose – įspūdingi dvaro parkai su specialiai suformuotu krašto- vaizdžiu, alėjomis ir tvenkiniais. Sunykusio Skarulių dvaro ekspozicija įsikūrusi Jonavos krašto muziejaus rūsyje.

Atsiliepimai

Komentuoti