Veliuona

Miestai

Veliuonos miestelis, išaugęs vieno galingiausių visos Lietuvos gynybinių kompleksų priešpiliuose, prie Nemuno prekybinio vandens kelio, ypatingą vietą Lietuvos istorijoje užėmė XIII a. – kryžiuočių grėsmės akivaizdoje. Archeologiniai radiniai liudija, kad XII – XIII a. čia galėjo būti ne tik vietinės prekybos, bet ir prekybos su kitomis valstybėmis centras. Ties Veliuona, upelių klonių nuo visos aukštumos atidalintame Nemuno slėnio aukštame šlaite, yra beveik 2 km ilgio laivelio pavidalo Margio kalnas. Jo smaigalį atidalijant skersinėmis perkasomis, buvo kuriami patogūs gintis piliakalniai ir papiliai. Tiesa, XIII a. Veliuonos vardas rašytiniuose šaltiniuose dar neminimas – spėjama, kad anksčiau ši vietovė vadinta Junigėda ir tik nuo 1315 m. pradėta vadinti Veliuonos vardu (kai kurie istorikai mano, jog tai buvo dvi skirtingos pilys).

XIX amžiuje tautosakininkas Antanas Juška (1819-1880), kuris čia ir perlaidotas, apie Veliuonos ir jos apylinkių vestuvių papročius parašė veikalą „Svodbinė rėda veliuoniečių lietuvių“.

Atsiliepimai

Komentuoti