Veliuonos piliakalniai

Istorija

Veliuonoje yra du piliakalniai ir išvykstant iš jos į Jurbarko pusę, prie pat Nemuno galite pamatyti piliavitę.

Vienas iš Veliuonoje esančių piliakalnių yra Gedimino kapo kalnas. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus parako ginklą 1341 m. žuvo ir buvo palaidotas LDK Gediminas.

Kitame piliaklnyje kadaise stovėjusi Junigendos pilis kuri po sunaikinimo buvo atstatyta ir pervadinta. Nepaisant dažnų puldinėjimų, Veliuonos pilį kryžiuočiams pavyko paimti tik po daug metų. Tačiau ji buvo atkovota ir atstatyta. Skaudus smūgis Lietuvai buvo suduotas 1362 m., kai kryžiuočiai sugriovė Kauno pilį, o grįždami panemune atgal sudegino ir Veliuoną.

Ordino magistras puolė gerai įtvirtintą Veliuoną. Tuo metu pilį saugojo dvigubos sienos, o visas gynybinis kompleksas užėmė dabartinę Gedimino, Pilies (Ramybės), Bažnyčios ir gretimas kalvas, iš visų pusių ginamas papildomo aptvaro. Šiame puolime buvo panaudotos naujos siendaužės mašinos. 

         Ruošdamasis karui su Aukso orda ir norėdamas užsitikrinti ramų užnugarį, Vytautas  pasirašė Salyno sutartį, kuria vakarinė Lietuvos dalis iki Nevėžio upės bei vakarinė Užnemunės dalis atiteko ordinui. Į kryžiuočių rankas perėjo ir Veliuonos pilis, kurią ordino vadovybė pasirinko savo valdžios Žemaitijoje buveine. Tačiau sukilę žemaičiai  kryžiuočius nustūmė iki Klaipėdos. 

Nuo  XV a. Veliuona išgyvenusi karinio, politinio ir ekonominio vaidmens kulminaciją, prarado turėtą strateginę reikšmę. Prie to iš dalies prisidėjo ir parapijos Veliuonoje steigimas ir bažnyčios statyba.

    

 

 

 

Atsiliepimai

Komentuoti