Vepriai

Miestai

Veprių miestelis – vaizdingas ir paslaptingas. Miestelis įsikūręs ant meteorito išmuštų duobių. Todėl jame apstu pačios gamtos sukurtų stebuklų: piliakalnių, plaukiojančių salų, upelių, ežerų. Miestelio centre tyvuliuoja padavimais apipintas Veprių ežeras, o šalia prisišliejusi Šv. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia. Šis miestelis garsus ir Kristaus kančios kelią įamžinusiomis Kalvarijomis.

Vepriai didžiuojasi Kalvarijomis, įsikūrusiomis gražioje ir vaizdingoje vietoje – tarp Veprių ežero ir Šventosios upės. Teigiama, kad Kalvarijoms atsirasti įtakos turėjo XIX a viduryje tarp Upninkų (Jonavos raj.) ir Veprių parapijų kilęs konfliktas. Rusams uždarius sugriuvusią Upninkų bažnyčią, Vilniaus vyskupija įsakė visą inventorių perduoti vepriškiams. Upninkiečiai nesutiko. Tuomet turtas buvo paimtas jėga. Kilo riaušės. Pralaimėję upninkiečiai atsisakė lankyti Veprių bažnyčią. Todėl kilo sumanymas palenkti juos į savo pusę, steigiant Kalvarijas.

Pirmą kartą jos buvo apeitos 1846 m. Šio kryžiaus kelio ilgis – 5,5 km. Dabartinį Kalvarijų kompleksą sudaro bažnyčia, 35 Kryžiaus kelio stotys, įvairūs koplytstulpiai bei kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Per Kalvarijas teka Cedrono upelis, kuris yra laikomas šventu, stebuklingu. Kalvarijas gausiai lanko maldininkai, ypač Sekminių atlaidų savaitgaliais.

Šernas miestelio vėliavoje simbolizuoja miestelio pavadinimą, kilusį iš baltiško žodžio veprys (šernas).

Veprių seniūnijos seniūnė papasakojo su miestelio pavadinimu susijusią legendą. „Senais laikais velnias nešęs akmenį. Gaidžiams užgiedojus, tą akmenį pametęs. Akmuo ilgą laiką žviegęs neįprastu balsu. Kartą pro šalį jojęs slavų kilmės bajoras jo paklausęs lenkiškai: „Co kšičeš, jak wiepše?“ – „Ko rėki, kaip šernas?“ Akmuo nustojo kaukęs. Vadinasi, atspėjo jo vardą. Nuo šio žodžio „wiepše“ ir kilo Vepriai.

Veprių meteoritinis krateris Šiuo metu pasaulyje rasta iki 200 smūginių kraterių, susiformavusių meteoritams atsitrenkus į Žemės paviršių. Šie krateriai yra išskirtinės, kosminės kilmės geologinės struktūros, geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Lietuvos teritorijoje kol kas rasti du smūginiai krateriai: Veprių krateris bei Mizarų krateris prie Druskininkų, palaidoti po nuosėdine danga. Veprių meteoritinio kraterio skersmuo - apie 8 km. Jis atrastas 1978 m. gręžinyje aptikus itin aukšto slėgio paveiktų uolienų. Pagal nuosėdų amžių nustatyta, kad meteoritas krito prieš 150 - 160 milijonų metų. kraterį užklojo  nuosėdos, tad dabar duomenys apie kraterį ir jo uolienas gaunami tik gręžiniais. Veprių krateris yra didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje. Veprių krateryje yra galimybė surasti deimantų.

Atsiliepimai

Komentuoti