Vilkija

Miestai

Kontaktai

Vilkija. Piliakalniai, senovės gyvenvietės, senkapiai patvirtina garbingą šio krašto praeitį. Vilkijos miesto senoji dalis – urbanistikos paminklas. Taip pat yra A.ir J.Juškų etninės kultūros muziejus, Ringovės piliakalnis, Panemunių regioninis parkas.   

1384 m. ties Vilkija Jogaila su Skirgaila sumušė kryžiuočius, kurie čia buvo įsibrovę Ragainės komtūro Vygando vedami. Kryžiuočiai vėl apgulė Vilkijos pilį. Lietuvių įgula, negalėdama atsilaikyti prieš žymiai gausesnį ir geriau ginkluotą priešą, pati sudeginusi pilį ir prasiveržusi pro kryžiuočių eiles. Vėliau kryžiuočiai atstatė Vilkijos pilį  ir perdavė Vytautui, kuris tada barėsi su Jogaila.

     Aprimus karams , Vilkija buvo didžiojo kunigaikščio dvaras, seniūnija, valščiaus pavieto centras. 1548 m. Vilkijos seniūniją laikė žemaičių seniūnas Jeronimas Katkevičius. Vilkijos miestelis išaugo ryšium su prekybos pagyvėjimu Nemunu. Jau iš senų laikų Vilkija buvo pirklių sustojimo vieta; buvo apsikeičiama prekėmis. Lankydavosi sielininkai, bajorai.     

 Vilkija buvo karališkasis dvaras ir gyventojų dvasiniais reikalais turėjo rūpintis didysis kunigaikštis . 1540 m. karalius Žygimantas I pastatė pirmąją Šv. Jurgio vardo bažnyčią, kurią atnaujino Zigmantas III Vaza. Klebonas  kun. Bačkis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę bažnyčia. Netrukus po to prasidėjo I pasaulinis karas. Pagal rusų “strateginius “ planus šioje srityje turėjo  būti nugriauti bažnyčios bokštai. Tačiau bažnyčia buvo apsaugota kunigo dėka. Pagal kai kurių vilkijiškių pasakojimą kunigas gerokai pavaišinęs rusų pionierius, kurie buvo atvykę bažnyčios susprogdinti. Ir jie neskubėję atlikti šio šventvagiško darbo.     

Spaudos draudimo laikais Vilkiją pasiekdavo draudžiamoji spauda, kurią platino savi ir kitų vietovių knygnešiai. 1907 m. suruoštas pirmas lietuviškas vakaras, kurio metu suvaidinta “Alyvos žydi” ir “ Neatmezgamas mazgas”. Veikė blaivybės draugijos skyrius.

Atsiliepimai

Komentuoti